| Informacija - Elektrotechnikos informacija |
ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMŲ NORMOS IR APIMTYS (fragmentai)
1. BENDRIEJI NURODYMAI
1.1. Šios normos ir apimtys turi būti taikomos elektrinėms, elektros tinklams ir elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formų, tačiau jos neprivalomos buitiniams elektros energijos vartotojams, eksploatuojant elektros įrenginius. Šios normos turi būti taikomos pradedant naudoti elektros įrenginius ir juos eksploatuojant. Taip pat, turi būti taikomos ir tos gamintojo nurodytos elektros įrenginių naudojimo instrukcijos, kurių nėra šiose normose. Eksploatuojant elektros įrenginius, įmonių techniniai vadovai, atsižvelgiant į vietos sąlygas gali keisti bandymo normas ir metodus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų naudojimo dokumentuose pateiktiems reikalavimams.
1.2. Šios normos numato tradicinius bandymo metodus, kurie taikomi daugelį metų ir yra efektyvūs, taip pat naujus bandymo metodus (įšilimo kontrolė, ištirpusių alyvoje dujų chromatografinė analizė ir kt.), kurie dažniausiai naudojami neišjungus elektros įrenginio ir išaiškina jų defektus.
1.3. Normose įrenginių bandymų ir matavimų kategorijos žymimos taip:
P – pirminė elektros įrenginio kontrolė prieš eksploatavimą bei po rekonstravimo;
R – įrenginio remontas;
T – techninė priežiūra;
A – apžiūra;
M – bandymai ir matavimai tarp remontų.
1.4. Šiose normose yra nurodyta bandymų specifika ir kontroliuojamųjų parametrų ribinės vertės. Elektros įrenginio techninė būklė yra įvertinama, palyginus bandymų rezultatus ne tik su normuotomis vertėmis, bet ir su ankstesnių bandymų bei apžiūrų rezultatais. Bandymų rezultatai turi būti palyginti su kitų fazių bei to paties tipo kitų įrenginių analogiškų bandymų parametrais. Matavimų rezultatų palyginimas su pradinių parametrų vertėmis bei nurodytomis leistinosiomis normomis ir akivaizdus parametrų pokytis įrenginyje rodo, kad įrenginyje yra defektas, kurį būtina pašalinti, siekiant išvengti pavojingų avarinių situacijų.
1.5. Pradedamo eksploatuoti elektros įrenginio pradinės kontroliuojamųjų duomenų vertės yra nurodytos gaminio pase ar gamykloje atliktų bandymų protokoluose. Eksploatavimo bei atestavimo bandymams įvertinti naudojami duomenys, gauti pradedant eksploatuoti naują įrenginį ar jį suremontavus. Įrenginį suremontavus ar rekonstravus, matavimų rezultatai yra pradiniai duomenys, reikalingi būklei įvertinti jį eksploatuojant.
1.6. Įrenginiai, pagaminti užsienio šalyse, sertifikuoti pagal Lietuvoje galiojančius standartus bei darbų saugos reikalavimus, turi būti kontroliuojami remiantis šiomis normomis ir gamintojų naudojimo dokumentuose pateiktais reikalavimais.
1.7. Įrenginiai, be bandymų, numatytų šiose normose, turi būti apžiūrimi, patikrinama mechaninių dalių būklė bei atliekami papildomi bandymai, numatyti įrenginio techninės priežiūros ir remonto instrukcijose.
1.8. Įšilimo kontrolę (termovizoriumi ar kt. priemonėmis) rekomenduojama atlikti visam įrenginių komplektui (pvz., skirstyklai).
1.9. Rezervinių įrenginių ar jų dalies ir detalių būklė įvertinama remiantis šiose normose numatytomis apimtimis. Jų kontrolės periodiškumas nustatomas įmonės techninio vadovo nurodymu, atsižvelgiant į saugojimo sąlygas, bet ne rečiau kaip veikiančių elektros įrenginių.
1.10. Normose nurodytiems elektros įrenginiams iki 35 kV imtinai (toliau tekste iki 35 kV) bandymas 50 Hz dažnio įtampa yra būtinas, išskyrus skirstyklų elektros įrenginius iki 20 kV imtinai (toliau tekste iki 20 kV), kurie gali būti bandomi išlygintąja įtampa, 1,5 karto aukštesne, negu numatyta normose bandymui kintamąja 50 Hz dažnio įtampa.
1.11. Elektros aparatai ir izoliatoriai, kurių vardinė įtampa yra aukštesnė negu eksploatuojamojo elektros įrenginio vardinė įtampa, gali būti bandomi remiantis normomis, skirtomis elektros įrenginiui.
Bandant neatjungtus nuo šynų elektros įrenginius, išlygintoji ar kintamoji 50 Hz dažnio bandomoji įtampa turi atitikti pačią mažiausią prijungtų įrenginių bandymo normą.
Izoliatoriai ir srovės transformatoriai, prijungti prie 6-10 kV kabelių gali būti bandomi kartu su kabeliais. Būklė įvertinama, remiantis galios kabelių bandymo normomis.
1.12. Pakeitus alyvą, elektros įrenginių (išskyrus alyvinius jungtuvus) izoliacija turi būti išbandyta remiantis šiomis normomis.
1.13. Bandant elektros įrenginį, jeigu parametrų vertė viršija nustatytąsias ribas, priežastims išaiškinti ar tiksliau įvertinti jo ir (arba) atskirų dalių būklę, rekomenduojama bandyti ir matuoti papildomai pagal šias normas. Gali būti atliekami ir kiti bandymai bei matavimai, nenumatyti šiose normose, tačiau bandymo parametrų poveikis negali būti didesnis už numatytuos šiose normose.
1.14. Relinės apsaugos, automatikos ir telemechanikos įranga turi būti tikrinama, remiantis normų ir apimčių rekomendacijomis, numatytomis šių įrenginių techniniuose-normatyviniuose dokumentuose.
1.15. Normose vartojami apibrėžimai:
Apžiūra (A) – periodinė įrenginio būklės apžiūra, kai įvairūs matavimo prietaisai kontroliuojami (nedemontuoti), paremontuojami bei matuojami neatjungus darbo įtampos (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką “einamasis remontas”). Jeigu reikia, gali būti atjungiama elektros variklių, generatorių ir kitų įrenginių įtampa, bei pakeičiami jutikliai, matavimo prietaisai ir pan. Atliekamas dalinis remontas, kai specialūs demontavimo darbai nereikalingi.
Bandymas – tam tikra tvarka atliekamas techninis veiksmas, nustatant vieną ar kelias produkto, proceso ar paslaugos charakteristikas.
Bandymai ir matavimai tarp remontų (M) – tai kompleksas elektros įrenginių bandymų ir įvairių parametrų matavimo darbų, reikalingų nustatyti eksploatavimo charakteristikas (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką “kontrolė tarp remontų”).
Elektros aparatai – jungtuvai, galios skyrikliai, skyrikliai, skirtuvai, trumpikliai, įžemikliai, saugikliai, saugikliai-skyrikliai, ventiliniai iškrovikliai, viršįtampių ribotuvai, ekranuotieji srovėlaidžiai, kondensatoriai ir kt.
Elektros energijos buitinis vartotojas – individualaus gyvenamo namo, ūkinio pastato, buto, kambario bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, vasarnamio, sodo namelio, automobilio garažo savininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio elektros įrenginiai prijungti prie elektros tinklo ir vartoja elektros energiją, turintys sudarytą su tiekėju elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį ir nustatytą elektros tinklo nuosavybių ribą.
Elektros įrenginys normalia izoliacija – elektros įrenginys, kurio srovinių dalių izoliacija skirta pagrindinei apsaugai nuo elektros smūgio ir kurį gali veikti atmosferiniai viršįtampiai; skirtas eksploatuoti aplinkoje, kurioje galimas atmosferinių viršįtampių poveikis ir kuris apsaugotas nuo jų poveikio.
Elektros įrenginys susilpninta izoliacija – elektros įrenginys, kurio srovinių dalių izoliacija apsaugo nuo elektros smūgio, ir kurio apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių turi būti naudojamos specialios priemonės ribojančios jų amplitudę iki 50 Hz dažnio bandomosios įtampos amplitudės vertės.
Elektros įrenginio patikimo darbo būklė – elektros įrenginio būklė, kai jis gali atlikti visas savo paskirties funkcijas, išlaikydamas norminiuose arba konstravimo dokumentuose nurodytus naudojimo parametrus.
Įrenginio remontas (R) – tai remonto darbai, kurių metu iš dalies ar visiškai keičiamos atskiros įrenginio dalys ir iš dalies arba visiškai grąžinamas įrenginio pradinis resursas (ši
kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką “kapitalinis remontas”).
Išlygintoji bandymų įtampa – išlygintosios įtampos amplitudinė vertė, kurią turi išlaikyti nustatytosiomis sąlygomis ir nustatytąjį laiką bandoma elektros įrenginio vidinė ir išorinė izoliacija.
Kompleksiniai bandymai – elektros įrenginio bandymų ir matavimų apimtis nustatyta specializuotose programose.
Matavimas – fizikinio didžio vertės radimas matavimo priemone, išlaikančia fizikinio dydžio vienetą.
Matavimo paklaida – skirtumas tarp matavimo rezultato ir matuojamojo fizikinio dydžio tikrosios vertės.
Pirminė elektros įrenginio kontrolė (P) – pirminė elektros įrenginio kontrolė, atliekama naujiems pradedamiems eksploatuoti elektros įrenginiams bei juos rekonstravus.
Remontas, įvertinus techninę būklę – elektros įrenginio remontas, jo apimtis ir laikas, kurie nustatomi atlikus elektros įrenginio kontrolę, kurios periodiškumas ir apimtis numatyti šiose normose.
Resursas – elektros įrenginio patikimo darbo trukmė nuo jo eksploatavimo pradžios ar po remonto grąžintų parametrų iki jo tokios būklės, kada įrenginį eksploatuoti toliau pavojinga arba nebetikslinga.
Rezervinis įrenginys – elektros įrenginys, esantis sandėlyje ar sumontuotas parengtas naudoti, šiose bandymų normose nurodytos jo eksploatavimo ir priežiūros taisyklės.
Ribinė leistinoji parametro vertė – didžiausia ar mažiausia parametro vertė, kuriai esant dar galima elektros įrenginius eksploatuoti.
Specialūs demontavimo darbai – tai įvairūs ardymo, dangčių nuėmimo darbai, kai reikia išmatuoti ar išbandyti įrenginio viduje esančias dalis.
Techninės būklės kontrolė (toliau – kontrolė) – tikrinama ar elektros įrenginio būklę nusakantys parametrai atitinka šias normas.
Techninė priežiūra (T) – tai kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių (nesudėtingo remonto), kuriomis siekiama, kad įrenginys ir jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagristą naudojimo laikotarpį atitiktų paskirtį ir būklę (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką “vidutinis remontas”).
TN tinklo sistema – tinklas su įžemintąja neutrale.
Techninis vadovas – tai savininko ar įmonės vadovo paskirtas atsakingas asmuo, kurio pareigybinėje instrukcijoje numatyta atsakomybė už energetikos įrenginių eksploatavimą.
50 Hz dažnio bandomoji įtampa – tai kintamosios įtampos vertė, kurią turi išlaikyti nustatytomis sąlygomis ir nustatytą laiką bandoma elektros įrenginio vidinė ir išorinė izoliacija.
Kompleksiškai remontuojant elektros įrenginį, kontrolės kategorija “R” taikoma ir komplektuojančiajai įrangai.
Remontuojant turbogeneratorius, kai išimamas rotorius bandymai atliekami remiantis remonto (R) normomis, o kai rotorius neišimamas – apžiūros (A) normomis.
Elektros įrenginio bandymų ir matavimų tarp remontų periodiškumas, jeigu nenurodytas įrenginių eksploatavimo taisyklėse, nustatomas elektros įrenginius eksploatuojančių įmonių norminiais dokumentais.
2. BENDRIEJI METODINIAI NURODYMAI ELEKTROS ĮRENGINIAMS BANDYTI
2.1. Elektros įrenginiai turi būti bandomi remiantis saugaus darbo taisyklėmis.
Veikiančiame elektros įrenginyje, esant darbo įtampai, izoliacijos charakteristikos gali būti matuojamos tik naudojantis saugia įranga bei įrenginiais, apsaugančiais kontroliuojamojo įrenginio dalis nuo galimo pavojingo potencialo.
2.2. Elektros įrenginių izoliacija bandoma ir izoliacinės alyvos bandomieji pavyzdžiai
paimami, kai izoliacijos temperatūra yra ne žemesnė kaip 5 oC, išskyrus normose numatytus įrenginius, kurie turi būti matuojami, kai temperatūra aukštesnė. Kai kada (priėmimo naudoti bandymai) elektros įrenginius eksploatuojančios įmonės techninio vadovo sprendimu iki 35 kV įtampos elektros įrenginių dielektrinių nuostolių kampo tangentas, izoliacijos varža ir kt. parametrai gali būti išmatuoti ir kai temperatūra žemesnė. Izoliacijos elektrinių parametrų matavimai atlikti, esant neigiamai temperatūrai turi būti kuo greičiau pakartoti, kai temperatūra aukštesnė negu 5 oC.
2.3. Izoliacijos charakteristikos turi būti sulyginamos, kai ta pati arba artima temperatūra (temperatūros gali skirtis ne daugiau kaip 5 oC). Jeigu temperatūrų skirtumas didesnis, parametrai turi būti perskaičiuoti, kai vienoda temperatūra, laikantis konkrečių elektros įrenginiams instrukcijų.
Izoliacijos varža matuojama megommetru, kurio rodmenys registruojami po 60 s nuo matavimo pradžios. Jeigu normose numatyta nustatyti absorbcijos koeficientą (R60”/R15”), megommetro rodmenys fiksuojami du kartus: po 15 s ir 60 s.
2.4. Prieš pradedant bandyti izoliaciją aukštąja įtampa, jos būklė turi būti įvertinta kitais metodais (nustatant ištirpusių dujų kiekį, tg, drėgmės kiekį ir ir pan.). bei atidžiai apžiūrėta.
Ruošiant elektros įrenginį bandymams (išskyrus eksploatavime esančias besisukančias mašinas) išorinis izoliacijos paviršius turi būti nuvalytas. Kai elektros įrenginys bandomas neatjungus darbo įtampos izoliacijos paviršiaus galima nevalyti.
2.5. Transformatorių, reaktorių ir besisukančių mašinų apvijų izoliacija bandoma 50 Hz dažnio įtampa, prijungiant ją prie kiekvienos elektriškai nepriklausomos grandinės arba lygiagrečių vijų (jeigu tarp jų yra pakankama izoliacija). Bandymo įtampa yra prijungiama prie bandomos apvijos įvado, o kitų - įvadai sujungiami su įžemintu korpusu.
Apvijų, kurių vieni galai yra sujungti (transformatorius izoliuota neutrale ir pan.) ir nėra galimybės sujungimo vietos išardyti, izoliacija yra bandoma tik korpuso atžvilgiu.
2.6. Elektros įrenginius bandant 50 Hz dažnio įtampa, matuojant srovę ir tuščiosios veikos nuostolius matavimo bei galios transformatoriuose, naudoti linijinę tinklo įtampą (nesant techninės galimybės leidžiama naudoti fazinę įtampą).
2.7. Bandymo įtampa turi būti didinama tolygiai, kad būtų galima sekti prietaisų rodmenis, o padidinus iki nustatytos vertės, turi būti išlaikoma pastovi visą numatytą bandymo laiką. Bandymo įtampa, išlaikyta normose nurodytą bandymo trukmės laiką, turi būti tolygiai mažinama iki trečdalio bandymo įtampos ir atjungiama.
2.8. Prieš bandymą ir išbandžius izoliaciją 50 Hz dažnio ar išlygintąja įtampa turi būti išmatuota izoliacijos varža. Izoliacija turi būti išbandyta išlygintąja įtampa, jeigu tai nurodyta normose, prieš ją bandant 50 Hz dažnio įtampa.
2.9. Elektros įrenginių izoliacijos varža gali būti matuojama (1 min.) 2000-2500 V megommetru vietoj bandymo 1000 V 50 Hz dažnio įtampa. 6,3 kV ir aukštesnės įtampos elektros įrenginių izoliacijos varžą galima matuoti 5000 V megommetru.
<<..................................>>.
4. NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINOS (BE ŽADINTUVŲ)
4.1. Nuolatinės srovės mašinų izoliacijos būklės įvertinimas
Nedžiovintos nuolatinės srovės mašinos jungiamos į tinklą tada, kai:
a) nuolatinės srovės iki 500 V įtampos mašinų apvijų izoliacijos varža ne mažesnė už nurodytąją 4.1 lentelėje;
b) nuolatinės srovės aukštesnės nei 500 V įtampos mašinų apvijų izoliacijos varža ne mažesnė už nurodytąją 4.1 lentelėje, o absorbcijos koeficientas - ne mažesnis už 1,2.
4.2. P, R, A. Izoliacijos varžos matavimas
a) Apvijų izoliacijos varža
Kai apvijų vardinė įtampa iki 500 V, matuojama 500 V megommetru, o kai aukštesnė kaip 500 V - 1000 V megommetru.
Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė už nurodytąją 4.1 lentelėje. Eksploatuojant izoliacijos varža matuojama kartu su prijungtomis grandinėmis ir kabeliais.
|
4.1 lentelė. Mažiausios leistinosios nuolatinės srovės mašinų apvijų izoliacijos varžos |
|
|||||
|
Apvijos temperatūra, 0C |
Izoliacijos varžos R60’’, MΩ, esant vardinei mašinos įtampai, V |
|||||
|
|
230 |
460 |
650 |
750 |
900 |
|
|
10 |
2,7 |
5,3 |
8,0 |
9,3 |
10,8 |
|
|
20 |
1,85 |
3,7 |
5,45 |
6,3 |
7,5 |
|
|
30 |
1,3 |
2,6 |
3,8 |
4,4 |
5,2 |
|
|
40 |
0,85 |
1,75 |
2,5 |
2,9 |
3,5 |
|
|
50 |
0,6 |
1,2 |
1,75 |
2,0 |
2,35 |
|
|
60 |
0,4 |
0,8 |
1,15 |
1,35 |
1,6 |
|
|
70 |
0,3 |
0,5 |
0,8 |
0,9 |
1,0 |
|
|
75 |
0,22 |
0,45 |
0,65 |
0,75 |
0,9 |
|
b) Bandažų izoliacijos varža
Matuojama tarp korpuso ir apvijų. Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MΩ.
<<..................................>>
4.4. Ominės varžos matavimas
Matuojamos “šaltos” generatorių ir elektros variklių apvijos. Leistinojo ominių varžų nuokrypio normos pateiktos 4.3 lentelėje.
|
4.3 lentelė. Ominės varžos vertės nuokrypių normos |
|||
|
Bandomasis elementas |
Bandymo kategorija |
Norma |
Pastaba |
|
1. Žadinimo apvijos |
P, R |
Apvijų varžų vertės neturi skirtis nuo pradinių duomenų daugiau kaip 2 % |
|
|
2. Inkaro apvija (tarp kolektoriaus plokštelių) |
P, R |
Apvijų varžų vertės viena nuo kitos neturi skirtis daugiau kaip 10 %, išskyrus atvejus, kai tai lemia jungimo schema |
Matuojama didesnės kaip 3 kW galios mašinų |
|
3. Reostatai ir regu-liuojamieji palei-dimo rezistoriai |
P
R |
Matuojamų varžų vertės neturi skirtis nuo pradinių reikšmių daugiau kaip 10% Negali būti nutrūkusių grandinių |
Matuojama kiekvienoje atšakoje |
4.6. P, R. Tarpvijinės izoliacijos bandymas ir tuščiosios eigos charakteristikos nustatymas
Nustatoma nuolatinės srovės generatorių tuščiosios eigos charakteristika. Įtampa didinama iki 130 vardinės įtampos vertės.
Nustatytos charakteristikos nuokrypis nuo gamintojo nurodytos turi būti leistinųjų matavimo paklaidų ribose.
Bandant tarpvijinę mašinų izoliaciją, kai yra daugiau kaip keturi poliai, vidutinė įtampa tarp gretimų kolektoriaus plokštelių neturi būti didesnė kaip 24 V.
Tarpvijinės izoliacijos bandymo trukmė - 3 min.
4.7. P, R. Elektros mašinos tikrinimas tuščiosios eigos režimu
Tikrinti reikia ne trumpiau kaip 1 h. Įvertinama mašinos darbinė būklė.
4.8. P, R. Elektros variklių sūkių dažnio reguliavimo ribų nustatymas
Variklių sūkių dažnio reguliavimo ribos nustatomos tuščiosios eigos ir apkrovos režimais.
Sūkių reguliavimo ribos turi atitikti nurodytas technologinio mechanizmo sūkių ribas.
5. KINTAMOSIOS SROVĖS ELEKTROS VARIKLIAI
5.1. Izoliacijos varžos matavimas
Matuojama megommetru, kurio įtampa nurodyta 5.1 lentelėje. Leistinosios izoliacijos varžos vertės ir absorbcijos koeficientai R60”/R15” pateikiami 5.1-5.3 lentelėse.
5.2. Elektros variklių izoliacijos būklės įvertinimas nustatant džiovinimo poreikį
Į tinklą jungiami nedžiovinti kintamosios srovės varikliai, jei apvijų izoliacijos varža ir absorbcijos koeficientas yra ne mažesni už nurodytuosius 5.1 - 5.3 lentelėse
|
5.1 lentelė. Leistinosios izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficiento vertės |
||||
|
Bandomasis elementas |
Matavimo kategorija |
Megommetro įtampa, V |
Leistinosios izoliacijos varžos vertės, M ir absorbcijos koeficientas |
Pastabos |
|
1. Statoriaus apvija |
P
R, A* |
2500/2000/ 1000/500** |
Vadovaujantis 5.2 lentelės nuorodomis. Eksploatuojamų elektros variklių leistinosios izoliacijos varžos R60’’ vertė ir absorbcijos koeficientas nenormuojami, tačiau nulemia jų džiovinimo būtinumą |
Nustatyti reikia tik aukštesnės kaip 3 kV įtampos arba didesnės kaip 1 MW galios variklių absorbcijos koeficientą |
|
2. Rotoriaus apvija |
P
R, A* |
1000 (leidžiama 500) |
0,2
- |
Matuojama 3 kV ir aukštesnės įtampos bei didesnės kaip 1 MW galios sinchroninių elektros variklių ir elektros variklių su faziniu rotoriumi |
|
3. Termoindikato-riai su jungia-maisiais laidais |
P, R |
250 |
- |
|
|
4. Guoliai |
P, R |
1000 |
- |
Matuojama 3 kV ir aukš-tesnės įtampos variklių, o guolių korpusą izoliavus nuo pamatinės plokštės. Matuojama pamatinės plokštės atžvilgių, turi būti sumontuota tepimo sistema, o rotorius izoliuotas nuo guolio korpuso. Eksploatuojant matuojama remonto metu, kai išimtas rotorius. |
|
*Matuojama apžiūrų (dalinio remonto) metu, jei nereikia specialių demontavimo darbų. ** Kai vardinė apvijos įtampai iki 0,5 kV, izoliacijos varža matuojama 500 V megommetru, kai vardinė apvijos įtampa nuo 500 V iki 1000 V - 1000 V megommetru, kai aukštesnė kaip 1000 V – 2000-2500 V megommetru. |
||||
|
5.2 lentelė. Leistinosios elektros variklių statoriaus apvijų izoliacijos varžų ir absorbcijos koeficientų normos |
||
|
Elektros variklių galia, vardinė |
Statoriaus apvijų izoliacijos būklės įvertinimo kriterijai |
|
|
įtampa, apvijų izoliacijos tipas |
Izoliacijos varžos vertė, MΩ |
Absorbcijos koeficiento R60’’/R15’’ vertė |
|
1. Galia didesnė kaip 5 MW, termoreaktyvinė ir žėrutinė kompaundinė apvijų izoliacija |
Atitinkamai pagal sinchroninių generatorių įjungimo sąlygas 3.2 punktas. |
Ne mažesnė kaip 1,3, esant 1030 oC |
|
2. 5 MW ir mažesnė galia, įtampa aukštesnė kaip 1000 V, termoreaktyvinė apvijų izoliacija |
Esant +10-:-30 oC temperatūrai, izoliacijos varža ne mažesnė kaip 10 MΩ/kV vardinės linijinės įtampos |
temperatūrai |
|
3. Varikliai su žėrutine kompaundine izoliacija, vardinė įtampa aukštesnė kaip 1000 V, galia nuo 1 MW iki 5 MW, taip pat mažesnės galios varikiai, skirti dirbti išorės sąlygomis su tokia pat izoliacija ir aukštesne kaip 1000 V įtampa |
Ne mažesnė nei vertės, nurodytos 5.3 lentelėje |
Ne mažesnė kaip 1,2 |
|
4. Varikliai su žėrutine kompaundine izoliacija, įtampa aukštesnė kaip 1000 V, galia mažesnė kaip 1 MW, išskyrus nurodytus 3 punkte |
Ne mažesnė nei vertės nurodytos 5.3 lentelėje |
Nenormuojama |
|
5. Visų tipų izoliacija, įtampa iki 1000 V |
Ne mažesnė kaip 1,0 MΩ, esant +10-:-30 oC temperatūra |
Nenormuojama |
|
5.3 lentelė. Mažiausios leistinosios elektros variklių izoliacijos varžos (5.2 lentelės, 3, 4 p. p.) |
|||
|
Apvijos temperatūra, |
Izoliacijos varža R60’’, MΩ, esant vardinei apvijos įtampai, kV |
||
|
oC |
3-3,15 |
6-6,3 |
10-10,5 |
|
10 |
30 |
60 |
100 |
|
20 |
20 |
40 |
70 |
|
30 |
15 |
30 |
50 |
|
40 |
10 |
20 |
35 |
|
50 |
7 |
15 |
25 |
|
60 |
5 |
10 |
17 |
|
75 |
3 |
6 |
10 |
5.4. P, R. Ominės varžos matavimas
Matuojama “šaltos” mašinos ominė varža.
5.4.1. Statoriaus ir rotoriaus1) apvijos
Matuojama 3 kV ir aukštesnės vardinės įtampos elektros variklių varža.
Skirtingų fazių apvijų varžos bei sinchroninių variklių žadinimo apvijų varžos, kai yra vienoda temperatūra gali skirtis viena nuo kitos ir nuo pradinių duomenų ne daugiau kaip 2 .
1)Matuojama asinchroninių variklių su faziniu rotoriumi ir sinchroninių variklių rotorių apvijų ominė varža.
5.4.2. Reostatai ir reguliuojamieji paleidimo rezistoriai
3 kV ir aukštesnės įtampos variklių reostatų ir reguliuojamieji paleidimo rezistorių varžos matuojamos visose atšakose. Matuojama žemesnės kaip 3 kV įtampos variklių reostatų ir paleidimo rezistorių bendroji varža bei tikrinamas atšakų vientisumas.
Išmatuota varža nuo gamintojo nurodytos vertės gali skirtis ne daugiau kaip 10 .
Remontuojant tikrinamas grandinių vientisumas.
<<..................................>>
26. IKI 1000 V ĮTAMPOS APARATAI, ANTRINĖS GRANDINĖS IR INSTALIACIJA
26.1. P, R, T. Izoliacijos varžos matavimas
Mažiausios leistinosios izoliacijos varžų vertės nurodytos 26.1 lentelėje.
Matavimų periodiškumas ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus. Vartotojų įrenginių - stacionarių elektrinių viryklių, kranų, liftų, skalbyklų, pirčių, rankinių instrumentų ir kilnojamųjų šviestuvų, suvirinimo transformatorių izoliacijos varža matuojama ne rečiau kaip 1 kartą per metus.
26.1 lentelė. Leistinųjų izoliacijos varžų vertės
|
Bandomasis elementas |
Megommetro įtampa, V |
Leistinosios izoliacijos varžų vertės, MΩ |
|
1. Šynos nuolatinės įtampos valdymo skydeliuose ir skirstomuosiuose įrenginiuose, kai grandys atjungtos |
1000-2500 |
10 |
|
2. Kiekvieno prijungimo antrinės grandinės ir jungtuvų bei skyriklių1) pavarų maitinimo grandinės |
1000-2500 |
1 |
|
3. Valdymo, apsaugos, automatikos ir matavimo grandinės, taip pat prie galios grandinių prijungtos nuolatinės srovės mašinų žadinimo grandinės |
1000-2500 |
1 |
|
4. Antrinės grandinės ir elementai, kai maitinama iš nepriklau-somo šaltinio arba per skiriamąjį transformatorių, kurių vardinė 50 V kintamosios srovės įtampa ir 75 V nuolatinės srovės įtampa bei žemesnė 2) |
500-1000 |
0,5 |
|
5. Elektros instaliacija ir apšvietimo tinklai3) |
1000 |
0,5 |
|
6. Skirstomieji įrenginiai 4), skydai ir srovėlaidžiai |
1000-2500 |
0,5 |
|
7. Stacionarinės elektrinės viryklės 5) |
1000 |
1 |
|
8. Kranai, liftai, skalbyklos ir pirtys |
1000 |
0,5 |
|
9. Rankiniai instrumentai ir kilnojamieji šviestuvai su pagalbiniais įrenginiais (transformatoriais, dažnio keitikliais, suvirinimo transformatoriais ir kt.) |
500 |
Suremontuoti: 2 – pagrindinės, 5 – papildomos, 7 – sustiprintos; 0,5 - eksploatuojant |
|
10. Suvirinimo transformatoriai |
500 |
0,5 |
1) Matuojama kartu su visais prijungtais aparatais (pavarų ritėmis, kontaktoriais, paleidikliais, automatais, relėmis, prietaisais, antrinės stovės ir įtampos transformatorių apvijomis ir pan.).
2) Turi būti apsaugoti mikroelektroniniai ir puslaidininkiniai elementai.
3) Izoliacijos varža matuojama (išėmus saugiklius) tarp gretimų saugiklių arba tarp kiekvieno laido ir žemės bei taip atskirų laidų. Matuojant galios grandines elektros imtuvai, aparatai ir prietaisai turi būti atjungti. Matuojant apšvietimo grandines lempos turi būti išsuktos, o rozetės, jungtukai ir grupiniai skydeliai prijungti. Leidžiama nematuoti izoliacijos varžos, jeigu reikia atlikti daug demontavimo darbų valdymo, apsaugos, matavimo, automatikos ir tele-mechanikos grandinių bei apšvietimo tinklo nuo skydelio iki šviestuvo, kai šios grandinės apsaugotos saugikliais arba automatiniais jungikliais. Jos turi būti apžiūrimos ne rečiau kaip 1 kartą per metus.
4) Matuojama kiekvieno skirstomojo įrenginio sekcijos izoliacijos varža.
5) Matuojama įkaitusi.
<<..................................>>
28. ĮŽEMINIMO ĮRENGINIAI
28.1. P. Įžeminimo įrenginių elementų įrengimo tikrinimas
Įžeminimo įrenginių elementai tikrinami kol dar nepripilta grunto ir neprijungti natūralieji įžemintuvai ir įžeminamieji elementai (įrenginiai, konstrukcijos, statiniai).
Įžeminimo įrenginio elementų skerspjūvis ir varža turi būti tokie, kaip nurodyti Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse.
28.2. P, R, M. Jungčių tarp įžemintuvų ir įžeminamų elementų bei tarp natūraliųjų įžemintuvų ir įžeminimo įrenginių tikrinimas
Tikrinant jungtys padaužomos plaktuku ir apžiūrima, ar nėra įtrūkių ar visiškai nutrūkusių jungčių bei kitų defektų. Išmatuota pereinamoji varža turi būti ne didesnė kaip 0,05 Ω).
Įžemintuvų ir įžeminamų elementų, taip pat natūraliųjų įžemintuvų ir įžeminimo įrenginių juos suremontavus ar rekonstravus grandinės ir kontaktinės jungtys tikrinamos ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.
28.3. M. Požeminio įžeminimo įrenginių korozinės elementų būklės tikrinimas
Elektrinių, pastočių, transformatorinių ir atvirųjų skirstyklų įžeminimo įrenginių korozinė elementų būklė tikrinama prie galios transformatorių neutralės, trumpiklių, iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų įžeminimo vietose, taip pat pasirinktinai prie konstrukcijų stovų ir kur įžemintuvus gali pažeisti korozija, ne rečiau kaip 1 kartą par 8 metus.
Kitų įrenginių ir transformatorių įžeminimo elementai, atkasus gruntą, tikrinami įmonės techninio vadovo nurodymu.
Oro linijose pasirinktinai tikrinama atkasant gruntą ne mažiau kaip 2 įžemintų atramų. Šitaip tikrinti reikia tas atramas, kurios yra gyvenvietėse, ir tas vietas, kur yra agresyvus, nupučiamas ar didelės savitosios varžos gruntas, nuošliaužos.
Elementas turi būti pakeistas, kai daugiau kaip 50 jo skerspjūvio pažeista.
Korozinė būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.
28.4. P, R, M. Elektrinių, pastočių, linijų ir vartotojų įžeminimo įrenginių varžos matavimas
Didžiausios leistinosios įžeminimo įrenginių varžos nurodytos 28.1 lentelėje.
28.1 lentelė. Didžiausios leistinosios įžeminimo įrenginių varžos.
|
Elektros įrenginio tipas |
Įžeminamojo objekto charakteristika |
Įžeminimo įrenginio charakteristika |
Varža, Ω |
|
|
1. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos |
Elektros įrenginys su tiesiogiai įžeminta neutrale |
Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais |
0,5 |
|
|
elektros įrenginiai, išskyrus oro linijas1) |
Elektros įrenginys elektros tinkle su izoliuota neutrale, kai įžemintuvas naudojamas 1000V ir aukštesnės įtampos įrenginiams |
Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais |
125/I2) , bet ne daugiau kaip 10 |
|
|
|
Elektros įrenginys elektros tinkle su izoliuota neutrale, kai įžemintuvas naudojamas ir iki 1000 V įtampos įrenginiams |
Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais |
50/I2), turi būti tenkinami reika-lavimai įrengi-niams iki 000 V. |
|
|
|
35 kV įtampos transformatorių pastotės, kai žaibolaidis sumontuotas ant transformatoriaus portalo |
Pastotės įžemintuvas |
2,5, neįvertinus įžemintuvų, kurie yra už įžeminimo įrenginio |
|
|
|
Atskirai stovintis žaibolaidis |
Atskiras įžemintuvas |
80 |
|
|
2. Elektros įrenginiai iki 1000 V |
Elektros įrenginys su tiesiogiai įžemintomis generatorių arba transformatorių |
Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais ir įvertinus |
|
|
|
įtampos išskyrus oro linijas3) |
neutralėmis ar vienfazių šaltinių įvadais |
nulinio laidininko įžemini-mą iki 1000 V oro linijose, esant šaltinio įtampai, V: |
|
|
|
|
|
380 (3f) |
220 (1f) |
2,5 |
|
|
|
Įžemintuvas, kuris yra prie generatoriaus arba transformatoriaus neutralės arba vienfazių šaltinių įvadų, esant šaltinio įtampai, V: |
|
|
|
|
|
380 (3f) |
220 (1f) |
10 |
|
Elektros įrenginio tipas |
Įžeminamojo objekto charakteristika |
Įžeminimo įrenginio charakteristika |
Varža, |
|
|
3. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos oro linija 4) |
Gelžbetoninės ir metalinės 35 kV ir 3-20 kV atramos su trosais ar kita apsaugos nuo žaibo įranga bei elektros įrenginių įžemintuvai, įrengti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų atramose |
Atramų įžemintuvai, kai savitoji ekv. grunto varža p, Ωm: iki 100; 100 - 500; 500 - 1000; 1000 - 5000; didesnė kaip 5000 |
105) 155) 205) 305) 6x10-3p5) |
|
|
|
Elektros įrenginys sumontuotas 3-35 kV oro linijų atramose |
Atramos įžemintuvas |
125/I2), bet ne didesnė kaip 10 |
|
|
|
6-10 kV gelžbetoninės ir metalinės atramos neapgyvendintoje vietovėje |
Atramos įžemintuvas, kai savitoji grunto varža p, Ωm: iki 100 didesnė kaip 100 |
305) 0,3p5) |
|
|
|
Vamzdiniai iškrovikliai ir apsauginiai tarpeliai 3-110 kV oro linijose |
Vamzdinių iškroviklių ir apsauginių tarpelių įžemintuvai, kai savitoji grunto varža , m: iki 1000; daugiau 1000 |
10 15 |
|
|
|
Iškrovikliai oro linijų pastočių prieigose, kuriose yra besisukančių mašinų |
Iškroviklio įžemintuvas |
5 |
|
|
4. Iki 1000 V įtampos oro |
Oro linijų atrama, su apsaugos nuo žaibo trosais |
Žaibosaugos įžemintuvas |
30 |
|
|
linija 6) |
Atramos su nulinio darbinio laidininko pakartotiniu įžeminimu |
Bendroji visų tarpusavyje sujungtų kartotinių įžemintuvų varža, esant šaltinio įtampai, V: |
|
|
|
|
|
380 (3f) |
220 (1f) |
10 |
|
|
|
Kiekvieno kartotinio įžemintuvo varža, esant šaltinio įtampai, V: |
|
|
|
|
|
380 (3f) |
220 (1f) |
30 |
1) Aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginių. kai savitoji grunto varža p didesnė kaip 500 Ωm, varžą leidžiama padidinti 0,002p karto, bet ne daugiau kaip 10 kartų.
2)I - skaičiuojamoji įžemėjimo srovė, A. Skaičiuojamoji įžemėjimo srovė gali būti:
tinkle, kur talpos srovė nekompensuota - įžemėjimo srovė;
tinkle, kur talpos srovė kompensuota:
- įžeminimo įrenginiams prie kurių prijungti lanko gesinimo reaktoriai - 100 vardinės reaktorių srovės;
- įžeminimo įrenginių prie kurių neprijungti lanko gesinimo reaktoriai – liekamoji įžemėjimo srovė, kai išjungtas galingiausias kompensavimo įrenginys arba ilgiausias fideris, kompensuotos neutralės tinkle.
3) Iki 1000 V įrenginių ir oro linijų, kai savitoji grunto varža p didesnė kaip 100 Ωm, varžą galima padidinti 0,01p karto, bet daugiau kaip 10 kartų.
4) Oro linijų atramų esančių pastočių prieigose įžeminimo įrenginių varžą turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.
5) Oro linijose apsaugotose trosais, kai atramų aukštis didesnis kaip 40 m, įžemintuvų varža turi būti 2 kartus mažesnė kaip nurodytoji lentelėje.
6) Iki 1000 V įrenginių ir oro linijų, kai savitoji grunto varža p didesnė kaip 100 Ωm, varžą galima padidinti 0,01 karto, bet ne daugiau kaip 10 kartų.
Elektrinėse ir pastotėse varža matuojama prijungus natūraliuosius įžemintuvus, kompleksiškai jas remontuojant.
Oro linijose varža matuojama taip:
a) kai yra 1000 V ir aukštesnė įtampa:
- atramose su iškrovikliais, skyrikliais ir kitais elektros įrenginiais - juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
- pasirinktinai 2 visų įžemintų atramų, esančių gyvenvietėse, ir vietose, kuriose yra aktyvus ar didelės savitosios varžos gruntas - juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
- 110 kV ir aukštesnės įtampos atramose su trosais, kai surandami perdengti ar elektros lanko sugadinti izoliatoriai;
b) kai yra iki 1000 V įtampa:
- atramose su įžeminimais žaibosaugai - juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant, ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
- atramose su pakartotiniu nulinio laidininko įžeminimu - juos sumontavus, suremontavus
bei eksploatuojant, ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
- pasirinktinai 2 visų įžemintųjų atramų, kurios yra gyvenvietėse, ir vietose, kuriose yra aktyvus ar didelės savitosios varžos gruntas - juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant, ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
Vartotojų įžeminimo įrenginių varža matuojama taip:
- iki 1000 V elektros įrenginių 1 kartą per 3 metus;
- aukštesnės kaip 1000 V iki 35 kV - 1 kartą per 6 metus;
- liftų, skalbyklų, pirčių ir kranų įžeminimo taškai - 1 kartą per metus.
28.8. P, R, M. Grandinės fazė-nulis srovės (varžos) matavimas iki 1000V įrenginiuose TN tinklo sistemoje
Galingiausių ir tolimiausių elektros vartotojų fazė-nulis grandinės varža matuojama taip: specialiais prietaisais tiesiogiai matuojama vienfazio trumpojo jungimo į korpusą arba nulinį laidą srovė arba matuojama fazė-nulis grandinės varža bei apskaičiuojama vienfazio trumpojo jungimo srovė.
Vienfazio trumpojo jungimo į korpusą arba nulinį laidą srovė turi priversti patikimai veikti apsaugą pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.
Fazė-nulis grandinės varža turi būti matuojama prijungus naujus vartotojus ar pasikeitus schemai.
Eksploatuojant fazė-nulis grandinės varža matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.
29. KABELIŲ LINIJOS
29.1. P, R, M. Izoliacijos varžos matavimas
Kabelių izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V megommetru. Iki 1000 V galios kabelių izoliacijos varža prieš eksploatavimą turi būti ne mažesnė kaip 1,0 MΩ, o eksploatuojant - kaip 0,5 MΩ.
3 kV ir aukštesnės įtampos kabelių izoliacijos varža nenormuojama.
29.2.2. Bandymų periodiškumas
3-35 kV įtampos kabeliai bandomi:
maitinantieji atsakingus vartotojus - 1 kartą per 2 metus (atsakingų vartotojų sąrašus tvirtina įmonės techninis vadovas);
esantys transformatorių pastočių ir skirstyklų teritorijoje (savų reikmių) – kompleksiškai remontuojant pastotes, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 8 metus;
elektrinių:
- maitinantieji pagrindinių įrenginių mechanizmus – remontuojant įrenginį, bet ne rečiau kaip
1 kartą per 4 metus;
- jungiantys atskiras skirstyklas, pakloti kabelių statiniuose ir žemėje – kas 4 metai;
- turintys jungiamąsias movas arba kurių galinės movos sumontuotos skirtingame aukštyje (aukščiai skiriasi daugiau kaip 10 m) – kas 2 metai;
avaringi kabeliai – rekomenduojama 1 kartą per metus (periodiškumą nustato įmonės techninis vadovas).
Avaringas kabelis yra toks, kuris per paskutinius 5 metus gedo 4 ir daugiau kartų
Avaringiems kabeliams nustatyti gali būti naudojamos kabelių diagnozavimo sistemos (CD, tgd ir kt.). Įmonių techniniam vadovui leidžiama sutankinti bandymų periodiškumą.
110-330 kV kabeliai bandomi po 3 metų eksploatavimo, vėliau - 1 kartą per 6 metus.
3-10 kV kabeliai su gumos izoliacija bandomi:
stacionarių įrenginių- 1 kartą per metus;
sezoninių įrenginių - prieš sezono pradžią;
suremontavus agregatą prie kurio prijungtas kabelis.
29.3. P, R. Kabelių gyslų ir kabelių linijų fazuotės nustatymas
Nustatoma prieš eksploatavimą. Eksploatuojant – fazuotė nustatoma suremontavus arba permontavus movas arba atjungus kabelio gyslas.
29.4. P. Kabelių gyslų varžų matavimas
Matuojama 20 kV ir aukštesnės įtampos kabelių gyslų varža.
Vario ir aliuminio gyslų savitoji varža (1 mm² skerspjūvio, 1 m ilgio, kai 20°C temperatūra) neturi viršyti atitinkamai 0,01793 Ω ir 0,0294 Ω. Išmatuota savitoji varža nuo nurodytosios gali skirtis ne daugiau kaip 5%.
Naujienos
- Darbas elektros montuotojui
- Elektros naudojimo optimizavimas
- Atliekame matavimus elektros įrenginiuose
- Didelis energijos sunaudojimas dėl boilerio
- Elektros apskaitų tikrinimas
- ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMŲ NORMOS IR APIMTYS
- Atliekame elektros instaliacijos montavimo darbus
- Elektros apskaitų montavimas
- Kiek kainuoja izoliuotų insrumentų išbandymas
- "Atsukti" elektros skaitliuką